2 Chronicles 31
1 Chezekijas pradėjo karaliauti būdamas dvidešimt penkerių metų, ir dvidešimt devynerius metus karaliavo Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Abija, Zacharijo duktė.
2 Ir jis darė tai, kas buvo teisinga VIEŠPATIES akyse, pagal visa tai, ką buvo daręs jo tėvas Dovydas.
3 Pirmaisiais savo karaliavimo metais, pirmąjį mėnesį, jis atidarė VIEŠPATIES namų duris ir jas pataisė.
4 Jis įvedė kunigus bei levitus ir juos surinkęs į rytinę gatvę
5 jiems tarė: „Klausykite manęs, levitai, pasišvęskite dabar ir pašvęskite VIEŠPATIES, savo tėvų Dievo, namus, ir išneškite nešvarumą iš šventosios vietos.
6 Nes mūsų tėvai nusižengė ir darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES, mūsų Dievo, akyse, ir jį palikę nugręžė savo veidus nuo VIEŠPATIES buveinės ir atsuko savo nugaras.
7 Taip pat jie užrakino prieangio duris, užgesino žibintus, nebesmilkė smilkalų ir nebeaukojo deginamųjų aukų Izraelio Dievui šventojoje vietoje.
8 Todėl VIEŠPATIES rūstybė buvo ant Judos ir Jeruzalės, ir jis juos atidavė suspaudimui, pasibaisėjimui ir švilpavimui, kaip jūs matote savo akimis.
9 Nes štai mūsų tėvai kritę nuo kalavijo ir mūsų sūnūs, mūsų dukterys ir mūsų žmonos už tai yra nelaisvėje.
10 Dabar mano širdyje yra, kad sudaryčiau sandorą su VIEŠPAČIU, Izraelio Dievu, kad jo smarki rūstybė nusigręžtų nuo mūsų.
11 Mano sūnūs, nebūkite dabar aplaidūs; nes jus VIEŠPATS išrinko, kad stovėtumėte jo akivaizdoje jam tarnauti ir kad jam tarnautumėte, ir degintumėte smilkalus“.
12 Tada pakilo levitai: Amasajo sūnus Mahatas ir Azarijo sūnus Joelis iš kehatų sūnų; o iš merarių sūnų – Abdžio sūnus Kišas ir Jehalelelio sūnus Azarijas; o iš geršonų – Zimos sūnus Joachas ir Joacho sūnus Edenas;
13 o iš Elicafano sūnų – Šimris ir Jejelis; o iš Asafo sūnų – Zacharijas ir Matanijas;
14 o iš Hemano sūnų – Jehielis ir Šimis; o iš Jedutūno sūnų – Šemaja ir Uzielis.
15 Ir surinkę savo brolius ir pasišventę, jie atėjo pagal karaliaus įsakymą, pagal VIEŠPATIES žodžius, kad apvalytų VIEŠPATIES namus.
16 Ir kunigai įėjo į VIEŠPATIES namų vidų jų valyti; ir visą nešvarumą, kurį rado VIEŠPATIES šventykloje, išnešė į VIEŠPATIES namų kiemą. O levitai jį paėmė, kad išneštų laukan į Kidrono upelį.
17 Na, o pirmojo mėnesio pirmąją dieną jie pradėjo šventinti, o to mėnesio aštuntąją dieną jie atėjo į VIEŠPATIES prieangį; taigi aštuonias dienas jie šventino VIEŠPATIES namus; o pirmojo mėnesio šešioliktąją dieną jie užbaigė.
18 Po to, įėję pas karalių Chezekiją, jie pasakė: „Mes išvalėme visus VIEŠPATIES namus, deginamųjų aukų aukurą su visais jo indais ir parodomosios duonos stalą su visais jo indais.
19 Be to, visus indus, kuriuos karalius Ahazas karaliaudamas išmetė savo nusižengime, mes paruošėme ir pašventėme, ir štai jie yra VIEŠPATIES aukuro akivaizdoje“.
20 Tada karalius Chezekijas anksti atsikėlęs surinko miesto valdovus ir nuėjo aukštyn į VIEŠPATIES namus.
21 Ir jie atvedė septynis jaučius, septynis avinus, septynis avinėlius ir septynias ožkas nuodėmės aukai už karalystę, už šventovę ir už Judą. Ir jis įsakė Aarono sūnums kunigams juos aukoti ant VIEŠPATIES aukuro.
22 Taigi jie papjovė jaučius, o kunigai, gavę kraują, juo šlakstė aukurą; taip pat, papjovę avinus, jie šlakstė kraują ant aukuro; papjovė jie taip pat ir avinėlius ir šlakstė kraują ant aukuro.
23 Ir jie išvedė ožius nuodėmės aukai karaliaus ir susirinkimo akivaizdoje; ir jie uždėjo ant jų rankas;
24 o kunigai juos papjovė ir su jų krauju atliko ant aukuro sutaikinimą, kad atliktų sutaikymą už visą Izraelį; nes karalius įsakė, kad atliktų deginamąją auką ir nuodėmės auką už visą Izraelį.
25 Ir jis pastatė VIEŠPATIES namuose levitus su cimbolais, su psalteriais ir su arfomis, pagal Dovydo, karaliaus regėtojo Gado ir pranašo Natano įsakymą; nes toks buvo VIEŠPATIES įsakymas per jo pranašus.
26 Ir levitai stovėjo su Dovydo instrumentais, o kunigai su trimitais.
27 Ir Chezekijas įsakė aukoti ant aukuro deginamąją auką. O prasidėjus deginamajai aukai, prasidėjo ir VIEŠPATIES giesmė su trimitais ir su Izraelio karaliaus Dovydo nustatytais instrumentais.
28 Ir visas susirinkimas garbino, giesmininkai giedojo ir trimitininkai leido garsą; ir visa tai tęsėsi, kol buvo užbaigta deginamoji auka.
29 O pabaigus aukoti, nusilenkė karalius ir visi su juo esantieji ir pagarbino.
30 Be to, karalius Chezekijas ir kunigaikščiai įsakė levitams giedoti gyrių VIEŠPAČIUI Dovydo ir regėtojo Asafo žodžiais. Ir jie džiaugsmingai giedojo gyrių ir nulenkę galvas garbino.
31 Tada Chezekijas atsiliepdamas tarė: „Dabar jūs esate pasišventę VIEŠPAČIUI, prieikite ir atgabenkite aukas bei padėkos aukas į VIEŠPATIES namus“. Ir susirinkimas atgabeno aukas ir padėkos aukas; o visi, kurie buvo laisva širdimi, – deginamąsias aukas.
32 O skaičius tų deginamųjų aukų, kurias atgabeno susirinkimas, buvo: septyniasdešimt jaučių, šimtas avinų ir du šimtai avinėlių; visi šitie buvo deginamajai aukai VIEŠPAČIUI.
33 O pašvęstųjų dalykų buvo šeši šimtai jaučių ir trys tūkstančiai avių.
34 Bet kunigų buvo per maža, taip, kad jie negalėjo nulupti visų deginamųjų aukų; todėl jiems padėjo jų broliai levitai, kol darbas buvo baigtas ir kol pasišventė kiti kunigai; nes levitai buvo tiesesni širdimi, kad pašvęstų save, negu kunigai.
35 Taip pat buvo gausu deginamųjų aukų su taikos aukų taukais ir geriamųjų aukų kiekvienai deginamajai aukai. Taip buvo sutvarkytas VIEŠPATIES namų tarnavimas.
36 O Chezekijas ir visa tauta džiaugėsi, kad Dievas buvo paruošęs tautą; nes tai atsitiko staiga.